Artėja rinkimai. Parašysiu ir aš ką nors apie rinkimus.
Pirma, interesų deklaracija. Aš manau, kad aš esu komunistas. Čia turbūt tas būdingas kiekvienam jaunam (bent jau širdyje – nebūtinai pase), naiviam hipiui. Bet kažkodėl visąlaik balsuoju už liberalus... Nes kai balsuoju, tai balsuoja ne hipis Petras, o niekšingasis cinikas Petras, kuris mano, kad yra geresnis už kitus ir todėl laisvė, o ne lygybė [1] jam yra labiau priimtina ir garantuoja geresnę ateitį.
Problema
Artėjus rinkimams visi pradeda verkti, kad didžioji dauguma žmonių visiškai nekreipia dėmesio į kandidatų darbus. Jie tik tiki vis absurdiškesniais ir absurdiškesniais pažadais ir balsuoja už visokius ciniškus ir tiesmukus pažadukus.
Vienas problemos sprendimo būdas yra laukti kol galiausiai žmonės taps protingais ir pradės vertinti darbus, o ne kalbas. Bet paskaičius, tarkim, delfi komentarus pasidaro aišku, kad nelabai verta to tikėtis.
Taigi, reikia kažkaip kitaip. Aš kartas nuo karto pagalvoju, kaip, pavyzdžiui, save priversti labiau stebėti realias politinias aktualijas (o ne vietoje to sekti debiliškus sąmokslo teorijų portalus...). T.y. kaip tapti labiau demokratijos žaidėju.
Vienintelis būdas, kuris gal galėtų veikti su tokiu kvailiu kaip aš, yra gamification. Gamification – žaidimų elementų naudojimas, siekiant pagerinti ne su žaidimais susijusių veiklų rezultatus [2]. Taip grubiai išverstus apibrėžimą.
Ką aš galvoju? Aš kažkada svarsčiau apie kovų kompiuterinį žaidimą vaidmenimis [3], kuris remtųsi seimo narių veikla. Tai čia ją ir padrikai aprašysiu. Pastaba: aš šito žaidimo programuoti nesiruošiu – aš čia tik aprašau kirbančią idėją.
Aplinka
Kadangi dabar skaitau „Prince of Nothing“ [4] knygų seriją (labai geeeeeeraaaaa...), tai pagal dabartinį mano mąstymą žaidimo pasaulis remtųsi fantasy tipo aplinka.
Grubiai apie idėjos esmę
Prasidėjus kadencijai, visiems seimo nariams yra sugeneruojami avatarai. Kiekvienas avataras turi kažkokį kiekį savybių (jėga, greitis, ištvermė, žinios (magijai), išmintis (magijai) ir t.t.) ir priklauso kažkokiai klasei (apie tai vėliau). Žaidimo žaidėjai surenka 5-ių avatarų armiją ir dubasinasi tarpusavyje. Kovos vyksta žingsnių rėžimu (Ala HoM&M [5]). Laimėtojo avatarai gauna kažkokį kiekį taškų, skirtų pagerinti savybes. Pralaimėtojo – praranda. Pastaba: reiškiasi galiausiai du tie patys avatarai skirtingų žaidėjų armijose turės skirtingą kiekį taškų.
Klasės
Kiekvienas siemo narys priklauso kažkokiai klasei. Klasė nulemia kovos būdą. Tai yra, priklausomai nuo klasės keičiasi svarbiausios avataro savybės kovoje. Kaip „jėga“ nebus stipri savybė magui, taip „išmintis“ nebus svarbi kariui (nesiginčykit su semantika!). Klasės, kitaip nei taškai, nebus generuojamos atsitiktinai. Klasės bus paskirtos automatiškai, priklausomai nuo to su kuria partija būsimas seimo narys pateks į seimą.
Dubasinimasis yra vienas būdas didinti savybių taškus. Kitas būdas yra daug įdomesnis ir globalus. T.y. įtakojami visų žaidėjų avatarai. Šitas būdas priklauso ne nuo žaidėjo, o nuo pačių seimo narių, susietų su atitinkamu avataru, realios veiklos. Galimi pavyzdžiai.
Savybinius taškus mažinanti veikla
- Neatėjimas arba neišbuvus visame seimo posėdyje
- Dalyvavimas siemo komisijoje, kuri nesugeba parengti atsakymo per kažkokį laiko tarpą (pvz.: 1 mėn.)
- Įstatymo projektų paruošimų skaičius per N mėnesių yra mažesnis, nei M
- Dalyvavimas televizijos šou projekte
- Nuvertimas iš frakcijos seniūno pareigų
- ir taip toliau.
Savybinius taškus didinanti veikla
- Atėjimas ir buvimas visame seimo posėdyje dešimt kart iš eilės
- Tapimas frakcijos seniūnu
- Įstatymo projektų paruošimų skaičius per N mėnesių yra didesnis arba lygus M
- Tapimas frakcijos seniūnu
- Tapimas seimo pirmininku
- Tapimas seimo pirmininko pavaduotoju
- ir taip toliau
Labai svarbus momentas. Generuojant avatarų savybes. Taškų pasiskirstymas yra generuojamas atsisžvelgiant į klasę, kuriai priklauso avataras. Tai yra, kario klasės atstovui bus prigeneruota daugiau taškų toms savybėms, kurios yra svarbesnės kariui, o ne magui. Gaunant naujus taškus, jie irgi atsitiktinai priskiriami kažkuriai savybei. Didesnę tikimybę vėlgi turi tos savybės, kurios artimesnės to avataro klasei.
Kas atsitinka, kai seimo narys pakeičia frakciją? Jo avataras keičia klasę. Taigi, avataras tampa pusverčiu, nes visos savybės nėra pritaikytos klasei ir naujosios klasės kovos veiksmų arsenalui. Taigi, perbėgimas iš partijų/frakcijų yra skaudžiai baudžiamas.
Problematiniai aspektai
- Realių savybių ir klasių sistemos sugalvojimas
- Balansas
- Internetio lag'o problema (būdinga visiems žingsniniams žaidimams)
- Ką daryti kai kadensijos viduryje vienų žaidėjų avatarų komandos taps nepaprastai stiprios, o kitų nepaprastai silpnos (dėl to, kad atitinkami seimo nariai elgiasi debiliškai)
Pasvarstymas
Nedaryti to kaip žaidimo žaidėjams, o daryti visa tai kaip tiesiog simuliaciją.
Galimos klasės
Aprašinėsiu tik tas, kurių reitingai viršija 5% [6].
Socialdemokratų partija
Gydytojai. Gynybinio tipo magai, kurių pagrindinė jėga yra kitų karių gydymas, o ne tiesioginės atakos. Kažkada buvusi didelė ir paslaptinga sekta. Savo vardą susigadinusi dėl to, kad kolobaravo su rytų barbarais, imperijos pavergimo metu.
Darbo partija
Barbarai vergvaldžiai atvykę iš rytų. Remiasi brutalia jėga. Jokios gynybos, tik puolimas. Niekas iki galo ir nežino, ar jie yra atskilę nuo pagrindinės barbarų hordos, ar veikia jų įgaliojimais.
Tvarka ir teisingumas
Nekromanceriai. Mirties magijos atstovai. Vedami buvusio paladino, kuris pats asmeniškai nedalyvauja kovoja, nes yra prakeiktas. Iš požemių valdo beveidžius parankinius, kurie atlieka visą darbą.
„Tėvynės sąjunga“ – Lietuvos krikščionys demokratai
Paladinai. Šventieji kariai (Common, taigi vienintelė partija, kurios pavadinime yra žodis krikščionys...). Praeityje daugiausia jų pastangomis imperija buvo išvaduota iš barbarų vergijos. Bet legendiniai laikai jau praeityje ir dabartinis vyriausiasis paladinas, nepaisant visų pastagų, neturi pakankamai pasitikėjimo imperijoje.
Politinė partija „Drąsos kelias“
Ugnies magai. Ugnies magijos paslapčių studijavimas gana stipriai paveikia visų studentų protines savybes. Ugnies mokslo studentai kaip ir ugnis, tampa labai nestabilūs ir nesąmoningai jaučia poreikį naikinti.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
Druidai. Gamtos vaikai. Linkę viską palikti gamtos mechanikai ir natūraliai tėkmei. Šio idealistinio kulto idėjos tapo žinomos likusiems imperijos gyventojams dėl gana bjaurių aplinkybių. Nuo paladinų ordino atsimetęs vienas iš meistrų, kurį laiką teršė druidų mokslą savo idėjomis, kol galutinai persimetė į mirties magiją.
[1] http://leolenox.wordpress.com/2012/06/26/ruosiantis-rinkimams-laisve-vs-lygybe/
[2] http://en.wikipedia.org/wiki/Gamification
[3] http://en.wikipedia.org/wiki/Role-playing_video_game
[4] http://en.wikipedia.org/wiki/Prince_of_Nothing
[5] http://en.wikipedia.org/wiki/Heroes_of_Might_and_Magic
[6] http://www.lrytas.lt/-13482911691346772701-partij%C5%B3-reitingai-dr%C4%85sos-kelias-lenkia-valdant%C4%AFj%C4%AF-liberal%C5%B3-s%C4%85j%C5%ABd%C4%AF.htm
2012 m. rugsėjo 30 d.
2012 m. rugsėjo 17 d.
Pasitikėjimas intelektualiniu daiktu
Čia kada neseniai žiūrėjau Vice mini dokumentiką apie 99 procento protestus [1]. Dar čia visokios naujienos apie davosus [2] ir kažkaip kelis kartus šią savaitę pagavau save nei iš šio, nei iš to galvojant apie ekonomiką.
Net perskaičiau savo kažkada seniai, seniai parašytą veikalą „Mano ekonomikos žinios“[3]. Kažkaip visai ir visai neblogai aš tada parašiau. Dabar taip nebesugebėčiau. Tada pasaulio suvokimas buvo paprastesnis ir panašu, kad geresnis.
Nes dabar jeigu pamėginčiau kažką rašyti apie ekonomiką, tai viskas baigtųsi kokiomis nors tragiškomis sapalionėmis apie iliuminati ir annunaki. Ir dar gale padėčiau klaustuką su daugtaškiu, kad atsiet aš čia be galo mistiškas ir neaišku, ar aš čia rimtai, ar nerimtai.
Nors kita vertus, vis dėl to pamėginsiu pasapalioti.
Taigi. Annunakiai yra pavergę žmonių rasę. Jiems mes reikalingi, kad kastume auksą. Auksas reikalingas tam, kad anie apsisaugotų nuo radioaktyvumo, esančio kosmose. Kaip žinia infliacija ir dabartinis ekonomikos nuosmukis sukėlė aukso kainų kilimą. Aukso kainos pakilo iki nematytų aukštumų ir dauguma annunakių, ypač tų kurie skaudžiai pralošė investuodami į Facebook, jau nesugeba įpirkti iki krizinio kiekio aukso. Taigi, šiemet net 60% annunakių šeimų negalėjo sau leisti įprastinių atostogų nematomoje mėnulio pusėje ir teigė, kad vasarojo savo urvuose. Nepatenkinti esama padėtimi annunakiai rengė gausius protestus, bet kadangi protestai vyko urvuose, tai žiniasklaida nenušvietė šitų įvykių...
Gerai, panašu, kad iki šio paragrafo būsiu atsikratęs visų skaitytojų, kuriems svarbus jų pačių laikas. Tai dabar galima iš tikro pasakyti visą teisibę (Ooo! Valio! Aš ir pavėluotai internetų bajerius mėtau!).
Man šiuo metu įdomus turto ir nuosavybės klausimas. Kaip Skirmantas čia kada rašinėjo [4], tai įstatymiškai intelektualinė nuosavybė labai slidus reikalas. Bet argi kita (neintelektualinė nuosavybė) yra ne tapačiai slidu?
Pavyzdžiui, aš. Ką aš turiu? Nekilnojamo turto neturiu. Mašinos neturiu. Hmmm... Turiu trupinėlį santaupų, keliasdešimt knygų ir drabužių... Šmutkės – naudingas dalykas. Knygos postakalipsės metu tebus naudingos deginant vieniems pietums išsikepti. Kas lieka? Santaupos. Kas yra santaupos? Hmmm... Kažkokie skaičiukai, kažkokiam banke. Visas mano turtas yra skaičiukai banke. Užsienio valstybėje esančios komercinės įmonės valdomame banke. Valstybės, kuri tiek karine galia, tiek politiniu svoriu, tiek didžiąja dauguma kitų aspektų stovi tvirčiau už maniškę. Dargi, įmonė yra komercinė, tai ji siekia maksimizuoti pelną, o ne kažkuo tai altruistiškai pasitarnauti man. Ką?! Dėjau! Ryt iš ryto einu atsiimti visų santaupų ir grūdu į kojinę. Ant tiek daug pinigų, kad užteks vienos kojinės ir dar liks vietos džiovintiems obuoliams ant žiemos, kad turėtau.
Žinoma, aš taip nedarysiu. Visų pirma, dėl to, kad esu tinginys. Visų antra, dėl to, kad vos vos pasitikiu dabartine vakarų civilizacijos ekonomine sistema. Čia ir prieiname svarbiausią aspektą. Pasitikėjimas. Turtas yra pasitikėjimas. Aš turiu pinigų, nes kiti pripažįsta tą faktą, kad aš turiu pinigų. Vos tik kiti pradės tą neigti – aš būsiu ubagas.
Pagalvokite. Visi jūsų daiktai (Pvz.: automobilis, namas ir t.t.) yra jūsų vien dėl to, kad didžioji dauguma aplinkinių pripažįsta, kad jūs turite teisę tais savo daiktais naudotis. Vos tik jie nustos pasitikėti tavimi – tu ubagas.
Paimkite hipotetinę situaciją. Tarkim plaukiate kruizu. Jis pradėjo skęsti. Visi išsigelbėjote. Visi 36 plaukę žmonės. Sala, kurioje išsilaipinote yra kvadrato formos: 6m^2 ant 6m^2. Taigi, visi susitariate, kad kiekvienam priklauso vienas 1m^2 salos ir tai to asmens nuosavybė. Staiga paaiškėja, kad yra tik trys plotai, kur auga vienintelis salos maisto šaltinis - razinkų krūmai. Pagalvokite, kaip ilgai po pirminio pasidalinimo buvęs turtinis pasiskirstymas išsilaikys? Ir kiek laiko užims iki tol, kol gausite snukin, jeigu netyčia taip išėjo, kad jums priklauso plotas su razinkų krūmais?
Čia komunistinė hipotetinė situacija. Paimkite kitą – labiau kapitalistinę – hipotetinę situaciją. Pradžia tokia pati, tik vietoje 36 m^2 yra 36 km^2 ir kiekviename plotelyje auga kažkiek razinkų lysvių. Pas vienus daugiau, pas kitus mažiau. Ir visi pradeda kultivuoti razinkų auginimą. Per tris metus vieni stengėsi daugiau – kiti mažiau, bet situacija tokia, kad tik trys iš visų salos gyventojų turi daugiau nei 300 lysvių razinkų. Ir nebūtinai tie, kuriems pradžioje išpuolė plotai su gausiausiai razinkų klodais – dabartinė situacija daugiau priklauso nuo įdėto darbo, o ne nuo pradinių sąlygų. Tačiau staiga užpuola razinkų maras. Maras labai matematiškas, jis kiekviena plote sunaikina iki 300 lysvių. Kiek ilgai tie trys darbštuoliai džiaugsis savo nuosavybės teisėmis?
Nuosavybė yra pasitikėjimo ir tarpusavio susitarimo reikalas. Ir pasitikėjimas veikia, kol situacija daugmaž nekaringa. Tas pats lyg ir turėtų būti su intelektualine nuosavybe. Intelektualinių kūrinių turtingumą ir įplaukas turėtų užtikrinti kitų žmonių pasitikėjimas, o ne visokios organizacijos, kurių vadovas lyg ir užsiiminėjo narkotinių medžiagų prekyba [5].
Nesupraskite manęs klaidingai, aš nesu prieš narkotikus ar jų legalizavimą. Bet kažkaip, įtariu, kad įtariu, jog tie įtarimai nesusiję su LSD ar marihuana. Kažkaip nepanašu, kad prisirijęs LSD galėtum sugalvoti [6]: „o interdimenciniai elfai-ufikai mano vizijose-kelionėse išmokė mane, kad visi esame vienas ir tas pats, kad mintys tai tik visąlaik amžinai sklindančios bangos, kurios kartas nuo karto suvirpina fizinį žmogiškąjį kūną, kurį mes klaidingai vadiname 'aš'. Hmmmm. Aš manau, kad reikia uždaryti į nepilnamečių koloniją 13-metę Bronytę, nes ji nesumokėjus parsisiuntė tris damos Gagos dainas“. Kažkaip nesiriša... Tai kaži kas? Kokainas? Heroinas?
Bet kokiu atveju, kūrėjo ir vartotojo santykis turėtų būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu. Aš vis galvojau, ar tas gali veikti? Ir panašu, kad neseniai pats sau pateikiau atsakymą. Aš pats su didžiuliu entuziazmu sudalyvavau vienos žaidimų kompanijos lėšų būsimam kompiuteriniam žaidimui rinkime [7]. Aš iš esmės prieš laiką, nusipirkau kompiuterinį žaidimą, nors neturiu žalio supratimo, apie ką jis bus. Žinau tik kad RPG ir lyg ir fantazy tipo (Nors nenustebčiau jeigu ir pavyzdžiui steampunk). Aš paėmiau ir daviau pinigus tiems kūrėjams ir hipotetine prasme pasakiau: „Imkite mano pinigus ir sukurkite ką nors kieto“. Kodėl? Nes aš jais pasitikiu. Nes „Obsidian Entertainment“ [8] yra olimpo viršūnėje, jeigu kalba eina apie kompiuterinių žaidimų kūrėjus.
Kas, vėlgi, yra labai svarbu. Nes anksčiau Kickstarter [9] ir panašiais naudojosi tik lyg ir mažos ir nežinomos studijėlės ar jau praeityje geriausius laikus apturėję žaidimų kūrėjai. O čia tuo tarpu dalyvauja pirmarūšė kompanija. Kompanija, kuriai užsitikrinti bet kokio leidėjo paramą būtų vieni juokai. Bet ne – jie nutarė nekurti žaidimo masėms, o kurti žaidimą pagal senovinį kurpalių. O mes (remiantieji) nutarėme pasirūpinti, kad jiems nepritingtų tam lėšų.
Taigi, jeigu dabartinis finansinis modelis ateityje išsilaikys (kuo aš nepagrįstai abejoju, bet apie tai kitą kartą). T.y. iš vis išliks turto ir nuosavybės sąvokos. Tai panašu, kad tokio tipo kūrybos finansavimas tik dar labiau populiarės ir vešės. Ar bent jau aš taip viliuosi... Nes man atrodo, kad čia labai geras modelis.
[1] http://www.vice.com/vice-news/israel-radical-left-part-1
[2] http://rokiskis.popo.lt/2012/09/13/andrius-kubilius-vaziuoja-i-davos-konferencija/
[3] http://petraszd.blogspot.com/2009/02/mano-ekonomikos-zinios.html
[4] http://www.skirmantas-tumelis.lt/2012/08/23/autoriai-siu-laiku-baudziauninkai/
[5] http://www.balsas.lt/naujiena/619946/piratu-gaudytojui-narkotiku-prekeivio-deme
[6] http://www.youtube.com/watch?v=7D0BeLz5blM
[7] http://www.kickstarter.com/projects/obsidian/project-eternity
[8] http://www.obsidianent.com/
[9] http://www.kickstarter.com/
Net perskaičiau savo kažkada seniai, seniai parašytą veikalą „Mano ekonomikos žinios“[3]. Kažkaip visai ir visai neblogai aš tada parašiau. Dabar taip nebesugebėčiau. Tada pasaulio suvokimas buvo paprastesnis ir panašu, kad geresnis.
Nes dabar jeigu pamėginčiau kažką rašyti apie ekonomiką, tai viskas baigtųsi kokiomis nors tragiškomis sapalionėmis apie iliuminati ir annunaki. Ir dar gale padėčiau klaustuką su daugtaškiu, kad atsiet aš čia be galo mistiškas ir neaišku, ar aš čia rimtai, ar nerimtai.
Nors kita vertus, vis dėl to pamėginsiu pasapalioti.
Taigi. Annunakiai yra pavergę žmonių rasę. Jiems mes reikalingi, kad kastume auksą. Auksas reikalingas tam, kad anie apsisaugotų nuo radioaktyvumo, esančio kosmose. Kaip žinia infliacija ir dabartinis ekonomikos nuosmukis sukėlė aukso kainų kilimą. Aukso kainos pakilo iki nematytų aukštumų ir dauguma annunakių, ypač tų kurie skaudžiai pralošė investuodami į Facebook, jau nesugeba įpirkti iki krizinio kiekio aukso. Taigi, šiemet net 60% annunakių šeimų negalėjo sau leisti įprastinių atostogų nematomoje mėnulio pusėje ir teigė, kad vasarojo savo urvuose. Nepatenkinti esama padėtimi annunakiai rengė gausius protestus, bet kadangi protestai vyko urvuose, tai žiniasklaida nenušvietė šitų įvykių...
Gerai, panašu, kad iki šio paragrafo būsiu atsikratęs visų skaitytojų, kuriems svarbus jų pačių laikas. Tai dabar galima iš tikro pasakyti visą teisibę (Ooo! Valio! Aš ir pavėluotai internetų bajerius mėtau!).
Man šiuo metu įdomus turto ir nuosavybės klausimas. Kaip Skirmantas čia kada rašinėjo [4], tai įstatymiškai intelektualinė nuosavybė labai slidus reikalas. Bet argi kita (neintelektualinė nuosavybė) yra ne tapačiai slidu?
Pavyzdžiui, aš. Ką aš turiu? Nekilnojamo turto neturiu. Mašinos neturiu. Hmmm... Turiu trupinėlį santaupų, keliasdešimt knygų ir drabužių... Šmutkės – naudingas dalykas. Knygos postakalipsės metu tebus naudingos deginant vieniems pietums išsikepti. Kas lieka? Santaupos. Kas yra santaupos? Hmmm... Kažkokie skaičiukai, kažkokiam banke. Visas mano turtas yra skaičiukai banke. Užsienio valstybėje esančios komercinės įmonės valdomame banke. Valstybės, kuri tiek karine galia, tiek politiniu svoriu, tiek didžiąja dauguma kitų aspektų stovi tvirčiau už maniškę. Dargi, įmonė yra komercinė, tai ji siekia maksimizuoti pelną, o ne kažkuo tai altruistiškai pasitarnauti man. Ką?! Dėjau! Ryt iš ryto einu atsiimti visų santaupų ir grūdu į kojinę. Ant tiek daug pinigų, kad užteks vienos kojinės ir dar liks vietos džiovintiems obuoliams ant žiemos, kad turėtau.
Žinoma, aš taip nedarysiu. Visų pirma, dėl to, kad esu tinginys. Visų antra, dėl to, kad vos vos pasitikiu dabartine vakarų civilizacijos ekonomine sistema. Čia ir prieiname svarbiausią aspektą. Pasitikėjimas. Turtas yra pasitikėjimas. Aš turiu pinigų, nes kiti pripažįsta tą faktą, kad aš turiu pinigų. Vos tik kiti pradės tą neigti – aš būsiu ubagas.
Pagalvokite. Visi jūsų daiktai (Pvz.: automobilis, namas ir t.t.) yra jūsų vien dėl to, kad didžioji dauguma aplinkinių pripažįsta, kad jūs turite teisę tais savo daiktais naudotis. Vos tik jie nustos pasitikėti tavimi – tu ubagas.
Paimkite hipotetinę situaciją. Tarkim plaukiate kruizu. Jis pradėjo skęsti. Visi išsigelbėjote. Visi 36 plaukę žmonės. Sala, kurioje išsilaipinote yra kvadrato formos: 6m^2 ant 6m^2. Taigi, visi susitariate, kad kiekvienam priklauso vienas 1m^2 salos ir tai to asmens nuosavybė. Staiga paaiškėja, kad yra tik trys plotai, kur auga vienintelis salos maisto šaltinis - razinkų krūmai. Pagalvokite, kaip ilgai po pirminio pasidalinimo buvęs turtinis pasiskirstymas išsilaikys? Ir kiek laiko užims iki tol, kol gausite snukin, jeigu netyčia taip išėjo, kad jums priklauso plotas su razinkų krūmais?
Čia komunistinė hipotetinė situacija. Paimkite kitą – labiau kapitalistinę – hipotetinę situaciją. Pradžia tokia pati, tik vietoje 36 m^2 yra 36 km^2 ir kiekviename plotelyje auga kažkiek razinkų lysvių. Pas vienus daugiau, pas kitus mažiau. Ir visi pradeda kultivuoti razinkų auginimą. Per tris metus vieni stengėsi daugiau – kiti mažiau, bet situacija tokia, kad tik trys iš visų salos gyventojų turi daugiau nei 300 lysvių razinkų. Ir nebūtinai tie, kuriems pradžioje išpuolė plotai su gausiausiai razinkų klodais – dabartinė situacija daugiau priklauso nuo įdėto darbo, o ne nuo pradinių sąlygų. Tačiau staiga užpuola razinkų maras. Maras labai matematiškas, jis kiekviena plote sunaikina iki 300 lysvių. Kiek ilgai tie trys darbštuoliai džiaugsis savo nuosavybės teisėmis?
Nuosavybė yra pasitikėjimo ir tarpusavio susitarimo reikalas. Ir pasitikėjimas veikia, kol situacija daugmaž nekaringa. Tas pats lyg ir turėtų būti su intelektualine nuosavybe. Intelektualinių kūrinių turtingumą ir įplaukas turėtų užtikrinti kitų žmonių pasitikėjimas, o ne visokios organizacijos, kurių vadovas lyg ir užsiiminėjo narkotinių medžiagų prekyba [5].
Nesupraskite manęs klaidingai, aš nesu prieš narkotikus ar jų legalizavimą. Bet kažkaip, įtariu, kad įtariu, jog tie įtarimai nesusiję su LSD ar marihuana. Kažkaip nepanašu, kad prisirijęs LSD galėtum sugalvoti [6]: „o interdimenciniai elfai-ufikai mano vizijose-kelionėse išmokė mane, kad visi esame vienas ir tas pats, kad mintys tai tik visąlaik amžinai sklindančios bangos, kurios kartas nuo karto suvirpina fizinį žmogiškąjį kūną, kurį mes klaidingai vadiname 'aš'. Hmmmm. Aš manau, kad reikia uždaryti į nepilnamečių koloniją 13-metę Bronytę, nes ji nesumokėjus parsisiuntė tris damos Gagos dainas“. Kažkaip nesiriša... Tai kaži kas? Kokainas? Heroinas?
Bet kokiu atveju, kūrėjo ir vartotojo santykis turėtų būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu. Aš vis galvojau, ar tas gali veikti? Ir panašu, kad neseniai pats sau pateikiau atsakymą. Aš pats su didžiuliu entuziazmu sudalyvavau vienos žaidimų kompanijos lėšų būsimam kompiuteriniam žaidimui rinkime [7]. Aš iš esmės prieš laiką, nusipirkau kompiuterinį žaidimą, nors neturiu žalio supratimo, apie ką jis bus. Žinau tik kad RPG ir lyg ir fantazy tipo (Nors nenustebčiau jeigu ir pavyzdžiui steampunk). Aš paėmiau ir daviau pinigus tiems kūrėjams ir hipotetine prasme pasakiau: „Imkite mano pinigus ir sukurkite ką nors kieto“. Kodėl? Nes aš jais pasitikiu. Nes „Obsidian Entertainment“ [8] yra olimpo viršūnėje, jeigu kalba eina apie kompiuterinių žaidimų kūrėjus.
Kas, vėlgi, yra labai svarbu. Nes anksčiau Kickstarter [9] ir panašiais naudojosi tik lyg ir mažos ir nežinomos studijėlės ar jau praeityje geriausius laikus apturėję žaidimų kūrėjai. O čia tuo tarpu dalyvauja pirmarūšė kompanija. Kompanija, kuriai užsitikrinti bet kokio leidėjo paramą būtų vieni juokai. Bet ne – jie nutarė nekurti žaidimo masėms, o kurti žaidimą pagal senovinį kurpalių. O mes (remiantieji) nutarėme pasirūpinti, kad jiems nepritingtų tam lėšų.
Taigi, jeigu dabartinis finansinis modelis ateityje išsilaikys (kuo aš nepagrįstai abejoju, bet apie tai kitą kartą). T.y. iš vis išliks turto ir nuosavybės sąvokos. Tai panašu, kad tokio tipo kūrybos finansavimas tik dar labiau populiarės ir vešės. Ar bent jau aš taip viliuosi... Nes man atrodo, kad čia labai geras modelis.
[1] http://www.vice.com/vice-news/israel-radical-left-part-1
[2] http://rokiskis.popo.lt/2012/09/13/andrius-kubilius-vaziuoja-i-davos-konferencija/
[3] http://petraszd.blogspot.com/2009/02/mano-ekonomikos-zinios.html
[4] http://www.skirmantas-tumelis.lt/2012/08/23/autoriai-siu-laiku-baudziauninkai/
[5] http://www.balsas.lt/naujiena/619946/piratu-gaudytojui-narkotiku-prekeivio-deme
[6] http://www.youtube.com/watch?v=7D0BeLz5blM
[7] http://www.kickstarter.com/projects/obsidian/project-eternity
[8] http://www.obsidianent.com/
[9] http://www.kickstarter.com/
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)